Farinn af Moggablogginu

Ég hef įkvešiš aš fara af Moggablogginu. Er farinn į wordpress: http://hjaltirunar.wordpress.com/

Upphaflega kom ég hingaš af žvķ aš hérna var fullt af įhugaveršu trśfólki sem gaman er aš eiga ķ rökrildumviš, og nś eru eiginlega bara eftir Mofi og Jón Valur (sem geta veriš mjög skemmtilegir višmęlendur).

Notendavišmótiš hefur alltaf veriš lélegt hérna og ég er eiginlega bśinn aš gefast upp į žvķ. Svo er mašur aušvitaš gestur Moggans sem getur einn daginn įkvešiš aš mašur sé ekki lengur velkominn. 


Hatursįróšur

Ķ Fréttablašinu ķ dag birtist nafnlaus auglżsing. Žetta stóš ķ henni:

 

Ef kristiš fólk žegir žį talar Biblķan.... Villist ekki! Hvorki munu saurlķfismenn né skuršgošadżrkendur, hórkarlar né kynvillingar, žjófar né įsęlnir, drykkjumenn, lastmįlir né ręningjar Gušs rķki erfa. (Fyrra bréf Pįls til Korin 6:9-10)

 

 Žaš sem ég feitletraši er bein tilvitun śr Nżja testamentinu (og nafnlausi auglżsandinn vķsar į versiš). Žessi auglżsing er nįnast einungis tilvitnun ķ Nżja testamentiš. 

Žess vegna verš ég aš segja aš mér fannst afskaplega įhugavert aš sjį hvaš rķkiskirkjupresturinn Baldur Kristjįnsson skrifaši į opnum FB-veggi sķnum:

hatursarodur 

 

 

 

Gefum okkur aš žetta sé rétt hjį Baldri, aš žessi tilvitnun ķ Nżja testamentiš sé "hatursręša", hvaš segir žaš okkur um Nżja testamentiš?  Af hverju er rķkiskirkjan aš halda upp į hatursrit? Ętti aš dreifa riti sem inniheldur "hatursręšu ķ garš samkynhneigšra" til skólabarna? 


Sęlir eru hręsnarar

Mikiš er ég viss um aš prestarnir taki fyrirskipanir Jesś um aš selja eigur sķnar og gefa fįtękum afskaplega alvarlega. 

Ég hvet alla žį sem ofbżšur žessi hręsni til žess aš skrį sig śr Žjóškirkjunni, nś er hęgt aš gera žaš rafręnt.


mbl.is Sr. Kristinn meš 1.244 žśsund
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekki eini hópurinn

Žaš er annar hópur sem er lķklega enn meira hatašur ķ Bandarķkjunum, aš minnsta kosti ef mišaš er viš reglur bandarķsku skįtasamtakanna.

Ķ Bandarķkjunum eru trśleysingjar nefnilega alfariš bannašir ķ skįtunum. Žaš er kannski skiljanlegt, ef mašur hugsar śt ķ žaš aš žar er hugsunarhįttur frįfarandi biskups rķkiskirkjunnar algengari, en hann benti į aš trśleysi sé "mannskemmandi og sįlardeyšandi" og hefur aušvitaš oft tengt žaš viš sišleysi.

Börn, sem eru sišlaus, skemmd og dauš į sįlinni, ętti aušvitaš ekki aš leyfa aš taka žįtt ķ skįtunum.


mbl.is Samkynhneigšir skįtaforingjar ekki leyfšir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gęfa gušs

Presturinn Bjarni Karlsson skrifar žetta į heimasķšu rķkiskirkjunnar:

 

Žannig megum viš halda vopnum okkar meš skynsemi og ķ žvķ trausti aš gęfan er frį Guši komin. Hśn er gjöf. #

 

Žetta er alveg ótrśleg fullyršing. Ef gęfa er gjöf gušs, žį er guš klįrlega į einhvern hįtt aš vasast ķ tilverunni. Og ef guš er aš vasast ķ tilverunni į žann hįtt aš žaš kemur sumum til góšs, žaš sem Bjarni kallar "gęfu", žį vakna żmsar spurningar.

Į hverju įri deyr meira en hįlf milljón manns, mest af žeim börn, śr malarķu. Vill gušinn hans Bjarna ekki gefa žeim "gęfu"? Af hverju ekki?

Nei, Bjarni, žaš aš sumt fólk nżtur "gęfu" hefur ekkert meš gušinn žinn aš gera, og ef žś ętlar aš koma meš žannig fullyršingar, žį veršuršu aš śtskżra fyrir okkur af hverju hann lętur mikiš af fólki njóta žeirrar "gęfu" aš deyja sem börn į kvalarfullan hįtt vegna sjśkdóma sem hann į vķst aš hafa skapaš.


Óįkvešnir prestar

Žaš er merkilegt hvaš rķkiskirkjuprestar eiga erfitt meš aš įkveša sig hver staša kirkjunnar žeirra er. Žegar žaš hentar žeim, žį tala žeir um aš rķkiskirkjan sé sjįlfstętt trśfélag, en um leiš og žaš hentar žeim žaš, žį er hśn allt ķ einu oršin opinber stofnun. 

Sjįiš til dęmis hvaš Geir Waage, rķkiskirkjuprestur, segir ķ žessari frétt į visir.is:

„Žaš var miklu haršar gengiš gegn kirkjunni en öšrum opinberum stofnunum ķ skeršingum," segir Geir. 

Öšrum opinberum stofnunum? Žjóškirkjan er sem sagt "opinber stofnun", hśn er rķkiskirkja.


Önnur merkileg umsögn

Žó svo aš žessi umsögn sem fjallaš er um ķ fréttinni sé įhugaverš, žį eru fleiri įhugaveršar umsagnir viš žetta frumvarp. Žetta stendur til dęmis ķ umsögn Mannréttindaskrifstofu Ķslands: 

 

Žrįtt fyrir almenna įnęgju Mannréttindaskrifstofu viš frumvarpiš žykir žó tilefni til athugasemda viš 10. gr. frumvarpsins er lķtur aš skrįningu barna ķ trśfélög. Ķ frumvarpinu er lögš til sś breyting aš skrįning fari nś ekki eingöngu eftir skrįšu trśfélagi móšur heldur beggja foreldra. Sś breyting er jįkvęš aš žvķ leyti aš hśn stenst betur jafnréttislög en nśgildandi įkvęši. Hins vegar er Mannréttindaskrifstofan žeirrar skošunar aš žaš eigi aš vera ķ verkahring foreldra barns aš įkveša hvaša trśfélagi eša lķfsskošunarfélagi barn eigi aš tilheyra og žvķ eigi žau aš sjį um žį skrįningu sjįlf en ekki rķkiš. Ķ 2. mgr. 14. gr. samnings Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins (Barnasįttmįlanum) segir; „ašildarrķki skulu virša rétt og skyldur foreldra, og lögrįšamanna, til aš veita barni leišsögn viš aš beita rétti sķnum, til frjįlsrar hugsunar, sannfęringa og trśar, sem samręmist vaxandi žroska žess.“ Ķ žessu įkvęši felst žvķ aš žaš er skylda foreldra til aš ašstoša barn viš slķka įkvöršun og taka afstöšu hafi barn ekki žroska til žess sjįlft aš taka įkvöršun um žessi mįl. Žvķ er lagt til aš įkvęšiš kveši į um žaš aš foreldrar barns ķ hjśskap eša skrįšri sambśš taki sameiginlega įkvöršun um skrįningu barns ķ trśar- eša lķfsskošunarfélag og fram til žess tķma verši staša barns aš žessu leyti ótilgreind.

 

Vonandi mun Alžingi sjį sóma sinn ķ žvķ aš hętta žvķ aš skrį nżfędd börn sjįlfkrafa ķ trśfélög. Fyrir įhugasama žį er stórkostleg grein um žetta į Vantrś og fķn grein į visir.is eftir Pawel Bartozek.

 


mbl.is Ganga ekki į rétt trśfélaga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óskynsamlegur lestur

Mjög mikiš af rķkiskirkjuprestum og fólki sem hefur lęrt viš gušfręšideild HĶ viršist hafa žį skošun aš Jesśs hafi veriš "algert krśtt". Jesśs elskaši alla, bošaši umburšarlyndi, mannréttindi, afvopnun, umhverfisvernd og jafnrétti allra!

Žetta er aušvitaš óraunveruleg glansmynd af Jesś gušspjallanna. Ef mašur les til dęmis Matteusargušspjall, žį fjallar Jesśs miklu meira um heimsendi og refsingar gušs heldur en blóm, įst og regnboga. Jesśs gušspjallanna er ekki "algert krśtt". Hérna eru til dęmis ein ummęli Jesś ķ Matteusargušspjalli sem eru ekki beint "krśttleg":
Svo mun verša, žegar veröld endar: Englarnir munu fara til, skilja vonda menn frį réttlįtum og kasta žeim ķ eldsofninn. Žar veršur grįtur og gnķstran tanna. (Mt 13:49-50)
Ég hef einstaka sinnum haft tękifęri til žess aš reyna aš fį "krśttgušfręšinga" til aš svara žessu ósamręmi į milli žess sem žeir segja um Jesś, og žess sem Jesśs segir ķ gušspjöllunum. 

Til aš byrja meš finnst mér undarlegt aš ég fę ekki žaš svar sem vęri eflaust skynsamlegast: "Jesś sagši žetta ekki." Gušspjöllin eru ekki beint įreišanlegar heimildir, og biblķufręšingar višurkenna žaš fśslega aš stór hluti žess sem er eignaš Jesś sé lķklega ekki frį honum komiš (hiš fręga Jesus Seminar įętlaši aš einungis um 18% vęri lķklega frį Jesś komiš!). Žessir "krśttgušfręšingar" segja oft aš žaš sé rosalega mikilvęgt aš lesa biblķuna śt frį skynseminni, ž.e.a.s. taka mark į hvaš gagnrżnin rannsókn į biblķunni hefur leitt ķ ljós, og žess vegna ęttu žeir ekki aš eiga erfitt meš aš višurkenna aš Jesśs hafi ekki sagt žetta.

En nei, žetta er ekki svariš sem mašur fęr. Žegar ég benti rķkiskirkjuprestinum Bjarna Karlssyni į žetta [1, 2, 3], žį var svariš žaš aš žaš vęri "bókstafstrśarlestur" aš skilja ummęli Jesś į žann hįtt aš hann vęri ķ alvöru aš tala um einhvers konar dóm og refsingu viš endi veraldar. Sś įsökun var sérstaklega undarleg žar sem aš ķ žvķ tilfelli var ég aš tślka dęmisögu, og ég skil ekki einu sinni hvernig žaš er hęgt aš tślka dęmisögu bókstaflega. Svar Bjarna var į žį leiš aš Jesśs var ķ raun og veru ekki aš tala um "alvöru dómdag" heldur var hann aš "vķsa til žess aš hver dagur sé dómsdagur og aš žaš sem mašur geri og segi fel ķ raun alltaf ķ sér val". 

En ef mašur les žetta og fleiru ummęli ķ gušspjöllunum ķ sögulegu samhengi (sem aš frjįlslynda trśfólkiš segir aš sé svo rosalega mikilvęgt), žį er alveg augljóst hvaš er veriš aš ręša um. Ķ frumkristni trśšu menn aš heimsendir vęri handan viš horniš og žį myndi guš koma og "dęma lifendur og dauša" (eins og segir ķ postullegu trśarjįtningunni). Žetta er ekkert umdeilt mešal nżjatestamentisfręšinga, og hver sem er getur labbaš inn ķ Landsbókasafniš og flett upp ķ ritskżringarritum. Žau munu öll višurkenna žetta. 

Žannig aš frjįlslyndir trśmenn viršast frekar vilja afneita žvķ aš ummęli Jesś žżši žaš sem žau žżša augljóslega, frekar en aš annaš hvort višurkenna aš glansmyndin žeirra sé röng, eša žį aš višurkenna aš ummęlin séu ranglega eignuš Jesś.

Nżtt dęmi um žetta eru örstuttar umręšur viš bloggfęrslu gušfręšingsins Jóhönnu Magnśsardóttur. Jóhanna byrjar į žvķ aš segja aš bošskapur Jesś hafi veriš "einfaldur" og aš hann kristallist ķ tvöfalda kęrleiksbošinu. Ég bendi į ķ athugasemd aš žetta sé ekki svona einfalt, Jesśs tali lķka um aš refsa fólki viš heimsendi. Žį kemur žetta svar sem aš mér finnst kristalla žaš sem ég hef skrifaš fyrr ķ žessari fęrslu:

Svo ķtreka ég žaš sem BRS segir, aš lesa [biblķuna - HRÓ] meš almennri skynsemi ķ bland viš bošskap Krists. -  
Žaš mį alveg taka texta um aš varpa ķ eldsofn og leika sér meš hann. Viš getum varpaš ķ eldsofn slęmum sišum, eitthvaš sem viš viljum losna viš śr hugarfari okkar, - t.d. neikvęšni ķ garš nįungans. Henni mį svo sannarlega varpa ķ eldsofn.
Hśn segir fyrst aš žaš eigi aš lesa ummęli Jesś "meš almennri skynsemi", en strax ķ nęstu setningu kemur hśn meš tślkun į ummęlum Jesś sem hafa ekkert meš almenna skynsemi aš gera. (og svo segir hśn aušvitaš aš ég nįlgist biblķuna į bókstafstrśarforsendum!)

Ef viš ętlum ķ alvöru aš lesa žetta trśarrit meš "almennri skynsemi", žį žurfum viš aš lesa textann ķ samhengi (žar meš tališ sögulegu). Viš lestur hans er augljóst aš žaš er veriš aš ręša um aš henda fólki ķ eldsofninn, ekki "slęmum sišum". Munu slęmir sišir "grįta og gnķstra tennur"? Skošum til dęmis žennan texta śr Matteusargušspjalli, og veltum žvķ fyrir okkur hvort žaš sé um aš ręša slęma siši eins og "neikvęšni ķ garš nįungans" eša fólk:

Ekki mun hver sį, sem viš mig segir: ,Herra, herra,` ganga inn ķ himnarķki, heldur sį einn, er gjörir vilja föšur mķns, sem er į himnum. Margir munu segja viš mig į žeim degi: ,Herra, herra, höfum vér ekki kennt ķ žķnu nafni, rekiš śt illa anda ķ žķnu nafni og gjört ķ žķnu nafni mörg kraftaverk?`Žį mun ég votta žetta: ,Aldrei žekkti ég yšur. Fariš frį mér, illgjöršamenn.` (Mt 7.21-23)

Augljóslega er um aš ręša fólk. Og ef mašur kķkir ķ sögulega samhengiš, žį er žarna einfaldlega um heimsendapęlingar sem voru mjög algengar į žessum tķma. 

Žaš sem mér finnst standa upp śr er aš žegar frjįlslynt trśfólk eins og Bjarni og Jóhanna tala um aš lesa biblķuna "meš almennri skynsemi" eša ķ sögulegu samhengi, eša eitthvaš įlķka, žį eru žau ķ raun og veru ekki aš hvetja til žess, af žvķ aš žau stunda žaš augljóslega ekki, heldur eru žau einungis aš reyna aš setja sķnar eigin óskhyggju-"krśtttślkanir" į fręšilegri stall. 

Į sama hįtt, žį hafa įsakanir žeirra um bókstafstrś eša aš einhver sé aš tślka texta "bókstaflega" ekkert meš žaš aš gera, heldur er žį viškomandi einfaldlega aš tślka textann į žann hįtt aš žaš samręmist ekki krśttmyndinni sem žau hafa af biblķunni.


Trśarafneitunarblogg prests

Ég skrifaši nżlega grein į Vantrś um meinta trś presta. Žar fjalla ég um žį merkilegu stašreynd aš žrįtt fyrir aš prestar lofa žvķ viš vķgslu sķna aš žeir jįtist undir jįtningar rķkiskirkjunnar, žį trśa žeir ekki żmsu veigamiklum atrišum ķ žeim.

Rķkiskirkjupresturinn Baldur Kristjįnsson hlżtur aš hafa lesiš žessa grein, žvķ aš hann skrifaši nżlega pistil žar sem hann neitar einmitt nokkuš af žessum trśaratrišum sem ég nefni:

 

Og viš erum of vel lesin til žess aš trśa bara Biblķunni bókstaflega. Aš Guš hafi skapaš heiminn į sex dögum. Heilagur andi hafi įtt barn meš Marķu og aš į dómsdegi rķsi daušir śr gröfum sķnum, hafiš skili sķnu og žeir sem ekki hafi jįtast Kristi žeim verši hent ķ eldinn. Mešan viš bķšum eftir žessu getum viš ališ į gömlum fordómum, žjösnast į hommum og gętt žess aš konur verši ekki biskupar og helst ekki prestar.

 

Baldur segir žarna aš hin żmsu trśaratriši, eins og meyfęšing Jesś og upprisu mannsins sé ekki viš hęfi upplżsts fólks, heldur sé žaš vitleysa į borš viš trś į sex daga sköpun, fordóma gegn samkynhneigšum og andstöšu viš prestvķgslu kvenna. 

Hvaš ętli Baldur geri žegar hann fer meš postullegu trśarjįtninguna ķ messum? Er hann meš krosslagša fingur žegar hann fer meš hana? Žegir hann bara į mešan fólkiš sem mętir segir "getinn af heilögum anda, fęddur af Marķu mey", "mun žašan koma aš dęma lifendur og dauša" og "upprisu mannsins"? 


Barn skal viš fęšingu vera skrįš....

Ķmyndum okkur aš į Ķslandi vęru įlķka fįrįnleg lög um stjórnmįlaflokka og um trśfélög. Viš fęšingu myndi barn sem sagt vera sjįlfkrafa skrįš af rķkinu ķ stjórnmįlaflokk móšur.

Ķmyndum okkur lķka aš rķkiš myndi styrkja stjórnmįlaflokkana um ~10.000kr į įri fyrir hvern skrįšan mešlim. 

Ef aš žį yrši lagt til aš breyta sjįlkrafa skrįningunni örlķtiš, žannig aš fęrri börn vęri sjįlfkrafa skrįš ķ stjórnmįlaflokk móšur, žį myndi ég ekki trśa žeim mótmęlum frį stjórnmįlaflokkunum aš meš žvķ vęri veriš aš "ganga gegn hagsmunum barnsins".  Augljóslega vęru žeir į móti žvķ af žvķ aš žaš gengur gegn hagsmunum stjórnmįlaflokkanna.

Žaš sama gildir augljóslega hér. Ef aš börn eru ekki skrįš sjįlfkrafa ķ trśfélög viš fęšingu ef foreldrarnir eru ekki eins skrįšir, žį munu einhver börn ekki vera skrįš sjįlfkrafa ķ rķkiskirkjuna, og žį mun rķkiskirkjan ekki fį jafn mikinn pening frį rķkinu ķ formi sóknargjalda.

Žetta er aušvitaš įstęšan fyrir žvķ aš Kalli er į móti žessu, ekki af žvķ aš žetta "gengur gegn hagsmunum barnsins". Žaš bara hljómar ekki vel aš segja žaš hreint śt.


mbl.is Veruleg žįttaskil ķ trśmįlapólitķk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband